Rolandas Paksas: „Europos Sąjungos ateitis nėra vien politikų reikalas“

2017-11-29

Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas telšiškius pakvietė į diskusiją „Lietuvos ateitis po Europos ateities“, vykusią Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje.

 

„Yra du esminiai klausimai, į kuriuos neturime atsakymų: ar išsilaikys Europos Sąjunga, o jei taip, tai kokia?“, - pradėdamas renginį sakė R.Paksas. Pasak jo, Europos Parlamente šiais klausimais vyksta diskusijos, o nuomonių esama įvairių. Vieni siūlo nieko nekeisti, leisti valstybėms narėms pačioms vystytis. Kiti propaguoja unifikuotos federalinės, iš esmės Europos Sąjungos kaip atskiros valstybės idėją. Pateikiami net šeši Europos Sąjungos perspektyvų modeliai. Koks būtų priimtiniausias Lietuvai?

 

R.Paksą neramina Europos Parlamente ir Europos Komisijoje stiprėjančios federalizmo idėjos, kuriomis raginama sukurti daugiau bendrų institucijų. Vienas prezidentas, viena Vyriausybė, netgi bendra kariuomenė.

 

 Jo vertinimu, tai būtų pernelyg stipri integracija, paverčianti Europos Sąjungą ne valstybių sąjunga, o vientisa valstybe. „Norėčiau, kad Europos Sąjunga būtų tik valstybių sąjunga ir niekas daugiau“, -- trumpai ir aiškiai šiuo klausimu savo poziciją išdėstė R.Paksas.

 

Jo įsitikinimu, visos valstybės privalo išsaugoti savo unikalumą, tradicijas, papročius. Ir dabar Europos Parlamente vieni jo nariai gina valstybių sąjungos, kiti – federalizmo idėjas.

 

Tuo tarpu Europoje prasidėjo procesai, kaip tik priešingi federalizmui. Įvairiose valstybėse stiprėja kraštutinių dešiniųjų partijos, o Katalonija, anot R.Pakso, tėra „tik žiedelis“. Europarlamentaro manymu, todėl dabar itin svarbu rasti bendrus sutarimus, antraip įvyks sunkiai prognozuojami sprogimai.

 

R.Pakso manymu, mūsų valstybės piliečiai turi patys nuspręsti, kokia Europos Sąjunga jiems priimtina ir kokia Lietuva joje turi būti.

 

Vertindamas Lietuvos situaciją, politikas pabrėžė, kad, deja, narystė Europos Sąjungoje nepadėjo išspręsti aktualiausių valstybės problemų. Jos neretai net nutylimos, o valdžia mėgsta pagražinti valstybės ekonominę bei socialinę padėtį. R.Paksas pastebėjo, kad žmonėms nuolat meluojama apie bendrojo vidaus produkto augimą, „sėkmingą Europos Sąjungos vijimąsi“.

 

Pasak politiko, pateikiami duomenys liūdnai byloja, kad Lietuvoje vienam piliečiui tenka gerokai mažiau pajamų nei yra Europos Sąjungos vidurkis. „Per dešimt metų pajamos vienam žmogui per mėnesį Lietuvoje vidutiniškai išaugo iki 400 eurų, o Europos Sąjungos augimo vidurkis yra 800 eurų. Mes smunkame žemyn, o apie Europos Sąjungos pragyvenimo lygio pasivijimą negali būti nė kalbos“, - konstatavo R.Paksas.

 

Jis atkreipė renginio dalyvių dėmesį į tai, kad Lietuva geriausiai įsisavina Europos Sąjungos skiriamas lėšas, bet  pagal tų lėšų įsisavinimo efektyvumą yra paskutinėje vietoje. „Esame tarsi kokia šaligatvių, eismo salelių ir žiedų Lietuva“ , – pareiškė politikas.

 

Jo vertinimu, neatsakinga valdžios politika, Europos Sąjungos paramos neefektyvus panaudojimas buvo viena iš  priežasčių, įtvirtinusi ekonominį atsilikimą bei paskatinusi emigraciją. 

 

Kita bloga Lietuvos politikos savybė, R. Pakso nuomone, yra ta, kad, nepaisant didėjančio skurdo ir socialinio atotrūkio, vis linkstama paisyti turtingiausiųjų, o ne visos visuomenės interesų. Turtingieji siekia turėti daugiau, todėl yra suinteresuoti nedidelėmis žmonių pajamomis iš darbo, kad galėtų atsivežti imigrantų ir jiems nedaug mokėti.

 

Turėdamas omenyje nacionalinių interesų gynimą, R.Paksas sakė pritariantis JAV prezidento  Donaldo Trumpo politikai.  „Jis pirmiausia pabrėžia JAV interesus ir stengiasi jiems atstovauti. Ir mums Lietuvos interesai turi būti svarbiausi“, – įsitikinęs R.Paksas.

 

R.Pakso nuomone, Lietuvoje įsigali kelių asmenų ir vienos partijos diktatūra. Kaip išeitis iš tokios demokratiją iškreivinusios situacijos gali būti tik piliečių kontroliuojamos valdžios sukūrimas, įdiegiant tiesioginius policijos, prokuratūros, teismų vadovų rinkimus. Politikas įsitikinęs: niekas nesikeis, jei patys žmonės nesiburs ir nesipriešins. „Absoliučiai nekontroliuojama valdžia yra absoliučiai sugedusi“, – pareiškė R.Paksas.

 

Jo kritikos sulaukė ir užsienio politika. Anot politiko, dabar susipykta su visais kaimynais. Rusai apklausose kaip didžiausius priešus nurodo JAV ir Lietuvą, latviai ketina pateikti ieškinius dėl išardyto geležinkelio iš Mažeikių į Latviją, su lenkais santykiai beveik nepalaikomi, o apie dalykinius ryšius su Baltarusija nebėra ko ir kalbėti. 

 

„Prastėjantys santykiai su kaimynais smogia ekonominiais nuostoliais.Vežėjus išprašė iš Rusijos, o dabar visokiomis priemonėmis stengiasi juos išgrūsti ir iš Europos Sąjungos, sudarant kuo sunkesnes sąlygas šiam verslui“, - sakė politikas.

 

Lietuvos politikoje R.Paksas įžvelgia nuosmukį ir baimę. Politkai bijo žiniasklaidos, prokuratūros, Prezidentės. Teisėsauga dalyvauja politiniuose procesuose. Seime opozicijos beveik nėra, o dauguma partijų nyksta ir griūva. Žinoma, išskyrus konservatorius. Savo laiku smūgių sulaukė tvarkiečiai, darbiečiai, neseniai – liberalai, o štai dabar eižėja ir socialdemokratų partija. „Kam tai naudinga?“ – retoriškai klausė R.Paksas.

 

Jo manymu, tokiame partijų griovimo, stiprėjančios savivalės kontekste išeitis tėra viena – žmonėms patiems burtis į judėjimus ir keisti valstybėje politinę situaciją. Savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius pritarė R.Paksui dėl stiprėjančių bandymų įdiegti vos ne vienpartinę sistemą ir klausė: „Ar tikite, kad Lietuvą gali valdyti viena partija“. Tokioms tendencijoms  pasipriešinti R.Paksas ragina žmonėms patiems  burtis į organizacijas, dalyvauti rinkimuose, deleguoti savo atstovus į valdžią ir nepamiršti juos kontroliuoti.

 

„Žmonės patys turi pasakyti, kokios jiems reikia Europos Sąjungos, kokioje jie nori būti ir kokią bendruomenę kurti. Tai mūsų pasirinkimo laikas ir mūsų atsakomybės laikas“, - sakė R. Paksas.

 

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“

 

Alvydas Ivoncius

„Kalvotoji Žemaitija“