R. Paksas. Tik įtraukti į politiką žmonės gali padėti valstybei eiti į priekį

2017-12-01

Praėjusią savaitę Šiauliuose viešėjęs Europos Parlamento frakcijos Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa viceprezidentas Rolandas Paksas gausiais plojimais sutiktas sausakimšoje Šiaurės Lietuvos kolegijos salėje. Jis kalbėjo apie Europos Sąjungos perspektyvas ir Lietuvos veidą.

Pasak svečio, kol lietuviai nuolankiai stebės kylančias kainas ir politikų savivalę, geresnio gyvenimo tikėtis neverta.

 

Justė BUDINAITĖ

 

Pareiga netylėti

 

Europarlamentaras gausiai susirinkusiems klausytojams kalbėjo apie Lietuvos ekonomikos nestabilumą, apie nevaldomai kylančias kainas, apie politikų piktnaudžiavimą sprendžiant kai kuriuos socialiai skaudžius klausimus.

 

Tačiau R. Paksas negailėjo kritikos žodžių ir lietuviams, kurie savo nuolankumu politikams leidžia su jais daryti, ką sugalvoję.

 

„Manau, problema, kad mes vis dar taip gyvename, yra mumyse. Ne Europos viršūnės turėtų grūmoti, kad reikia pagaliau pradėti kreipti dėmesį į šalies vidaus reikalus. Tai daryti turime mes patys. Paprastai tariant, jei mes nesakysime, nešauksime, tai ES gyvens dar geriau, ir dar mažiau dėmesio kreips į mus.

 

Mes kiekvienas turime savo pilietinę pareigą dabar sėdintiems valdžioje pasakyti „užtenka!".

Kaip reikėtų pasakyti tiems, kurie nenori girdėti? Formų yra įvairių: vieni tegu iškelia vėliavas, kiti pilietinio nepaklusnumo akcijas rengia, treti tegu skelbia streikus, ketvirti neina į darbą.

 

Vienas pavyzdys. Šveicarijoje buvo kalbama apie pridėtinės vertės mokesčio pakėlimą – nuo 8 iki 8,3 procento. Dėl to buvo surengtas referendumas, piliečiai balsavo. Ir nepritarė. Valdžia buvo bejėgė mokestį padidinti. Tai pavyzdys, į ką reikėtų lygiuotis.

 

O kaip būna pas mus? Štai padidina dvigubai kainas. Ir ką? Ir nieko. Matyt, jeigu ir degalų kainos išaugtų dvigubai, niekas nieko kitądien nepasakytų. Mūsų žmonės taip yra nusivylę ir taip nebetiki, kad ką nors gali padaryti, pakeisti, kad tiesiog laikosi neutralios pozicijos.

 

Todėl ir sakau: reikia tai baigti, reikia kelti problemas, reikia kovoti, imti pavyzdį iš mūsų protėvių. Manau, kad tiesiausias kelias būtų demokratijos kelias – per referendumus. Žmonės juk niekada nebalsuos prieš savo interesus, prieš savo valstybę. Tik įtraukti į politiką žmonės gali padėti valstybei eiti į priekį", - sakė politikas.

 

R. Paksas neslėpė įžvelgiantis, kad kai kuriuos tarsi ir savaime Lietuvoje vykstančius procesus iš tiesų galima būtų vertinti, kaip sąmoningai toleruojamus. Omenyje politikas turi kad ir emigraciją.

„Kuo mažiau protingų žmonių, kuo mažiau jaunų, sąmoningų žmonių, kuo mažiau politiškai aktyvių žmonių, tuo lengviau likusius tvarkyti".

 

Tęsdamas diskusiją su šiauliečiais, R. Paksas išskyrė nūdienos aktualijas.

 

„Pagal daugelį rodiklių Lietuva trečia nuo galo. O kai kuriose pozicijose netgi paskutinė. Bet aš noriu priminti vieną poziciją, kur Lietuva pirmauja: pagal išlaidas krašto apsaugai. Čia mes patenkame į pirmąjį penketuką, norėtume būti netgi trejetuke. Mano pasiūlymas labai paprastas ir aiškus: jeigu mes pabandytume bent vidurkį skirti tiek, kiek kitos šalys skiria žmogui, gyvenimas akivaizdžiai pagerėtų. 

O dabar bjauru žiūrėti, kai iš vakaro gauname medikų peticiją, jog jų atlyginimai patys mažiausi ES, o kitą dieną Lietuva iš JAV perka 200 šarvuotų visureigių. Ta žinia šokiruoja. Greitai nebeliks nei kam ginti, nei ką ginti, o mes kone sparčiausiai už kitus ginkluojamės. Ir, deja, kiekvienoje sferoje vyksta kažkas panašaus".

 

Apie demokratiją ES

 

Kalbėdamas apie ES situaciją, europarlamentaras netryško euforija.

 

„Europos Parlamente susipriešinimas yra didžiulis. Vieni – globalistai, jie už vieną Prezidentą, vieną valstybę, iš esmės – Jungtines Europos valstijas. Kiti europarlamentarai palaiko lygių Europos valstybių sąjungą: kiekviena valstybė privalo būti suvereni, turėti savo identitetą, saugoti savo tradicijas, istoriją. Supraskite, aš jokiu būdu ne prieš ES, aš tik už valstybių individualumą joje. Tiesą sakant, esant tokiam Europarlamento susipriešinimui, neramu, kad gali įvykti nepataisomi procesai".

 

R. Paksas palietė ir ES demokratijos skaudulius. Jam susidaręs vaizdas, kad demokratijos ES mažėja.

 

„Kokia demokratija ES, kalbant apie Kataloniją ir Lenkiją? Kai Lenkija pradėjo tvarkytis savarankiškai, Briuselyje kilo sąmyšis. O kai Katalonija prakalbo apie suverenitetą, lyg ir nuvilnijo, kad tai šalies vidaus reikalas. Tai kas ta demokratija Europos Sąjungoje?

 

Mano, kaip Europos Parlamento nario, biuras yra Vilniuje, Gedimino prospekte, tame pačiame istoriniame pastate, kur yra Sąjūdžio būstinė. Ir, kilus šurmuliui Katalonijoje, aš pirmą dieną iškėliau šios šalies vėliavą. Ji tebeplevėsuoja.

 

Aš pasisakiau už Katalonijos, kaip savarankiškos valstybės, pripažinimą Europos Parlamente, apie tai parašiau ir viešą laišką Lietuvos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Aš manau, kad žmonės dar neužmiršo, kad mes kažkada taip pat siekėme būti pripažinti ir laukėme pirmos valstybės, kuri tai padarytų.

 

Mus pripažino Islandija. Buvęs šios šalies reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas dabar teiravosi lietuvių, ir kodėl gi mes taip vangiai reaguojame į Katalonijos siekį. Deja, atsakymo nėra.

Lygiai taip pat aš balsavau už Lenkijos savarankiškumą. Buvau vienas iš tų 200 Europos Parlamento narių, kurie balsavo, kad nereikia kištis į Lenkijos reikalus, kad Lenkija yra suvereni valstybė ir turi teisę pati tvarkytis."

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

„Šiaulių kraštas“